Trolių šalies kronikos

Taigi, mielieji, kadangi mano gyvenimo periodas Norvegijoje baigėsi, atėjo metas užversti paskutinį kronikų puslapį. Kam tos ašaros…

Šis įrašas bus iš trijų dalių. Pirma - geriausios frazės iš kiekvieno kronikų skyriaus. Antras - things I’ve learnt about Norway/Bergen/NHH/myself. Trečia - epilogas.

Taigi, pradedam.

Pirma dalis - Trolių šalie kronikos Top 10 (pagal subjektyvų mano rankingą).

10) This fall, from the creators of Deforest Slump, Glacier Redemption, and Decarbonator…
Starring Waste Pit and Crudelina Oilie…
If you have a hunger for adventure…
If you have an appetite for a thrill…
Get ready to be served.
“Electric Car and the Petrol Code”.
In cinemas since November 1st.

9) L says: I think that by nature I am a good person, kind ,like to help people,… but smartness and other characteristics is given to me by God
Kęstas says: I blame genetics for most of that

8) You are spoiled people, in Sri Lanka we don’t care about these things, we shit everywhere.

7) Pokalbis su viena veikeja: “if I came back home, I’d do three things - go to the beach to get tanned, put on a dress and get the brazilian done”. Matyt, kaip plunksnos broliai ir seserys sako, mano veide atsispindejo visiskas sutrikimas, nes ji nusprende pasitikslint “do you know what brazilian is?”. As, kaip visapusiskai apsiskaites eruditas, galvojau, spesiu - “nu suprantu, kad ne apie tautybe kalbi”. Matyt, pataikiau. Sako, “you know ho much it costs here? 400 krones (160 litu). It’s madness, such money for 15 minutes of work”. Palyginamuju rinkos tyrimu nedariau, tai del brangumo nuomones neturiu.

6) Antra citata yra iš 1917 metų JAV imigracijos įstatymo. Žmonės, kuriems buvo draudžiama įvažiuoti į šalį:
“idiots, the feeble minded, epileptics, those of “constitutional psychopatic inferiority”, drunkards, paupers, beggars, sufferers from “tuberculosis or other loathsome diseases”, polygamists, anarchists, prostitutes, labourers under contracts of those passage had been paid, and Asians”.

5) “The following contributors deserve a special mentioning: the music industry and Internet for letting me actually enjoy the thesis writing process; McDonald’s for making me write the thesis during nights while wishing good night to my friends in Canada and meeting the sunrise with the ones in China and Australia; Norwegian fast food and energy drink industry for letting me survive this period; the world of file-sharing for being indifferent between researchers and pirates; Norway’s birds for starting singing at 4 a.m. over the last two months and making you realize how miserable your life is since it is your working time, and the guy who changed his name to Captain Fantastic Faster Than Superman Spiderman Batman Wolverine Hulk And The Flash Combined for making you feel a bit better because other people have more serious issues.”

4) Kitos vardas Siska. Nezinau, kaip rasosi, bet tariasi taip. Subalansuota suprantantiems rusu kalba. Turejom Hui, dabar turim Siska. Truksta patys zinot ko i trejybe. Jei kada nors isgirsiu “you can call me Pi..”, zinosiu, kad gyvenau ne veltui.

3) I’m back to unhooking imaginary bras

2) China has a shape of a cock”.

1) Kartą sulaukiau “you’re so serious, you seem to be not into parties. was it always like that?”. Deja, variantą “I’m into fucking, parties are just a waste of time” Gintas pasiūlė per vėlai. Bet kada nors panaudosiu. Gal sutaps interesai.

Antra dalis - dalykai, kuriuos sužinojau apie:

Norvegiją:

1) Labai graži šalis.

2) Vaikščioti su treningais į Bažnyčią yra normalu.

3) Pažymiai Norvegijoje yra labai svarbu.

4) Minimalios algos užtenka pragyventi net su norvegiškomis kainomis.

5) http://www.youtube.com/watch?v=ebqdwQzmSHM

Bergeną:

1) Po kalnus bėgiojantys ir laipiojantys pensininkai yra normalu.

2) Bomžai rengiasi geriau už mane (ir ne dėl mano skonio trūkumo) ir gali be problemų su tavim pakalbėt bent viena užsienio kalba

3) Pro barako langą stebėti plaukiančius povandeninius laivus yra kažkas nerealaus

4) Naktį gali be problemų eit namo pėsčiom namo nieko nebijodamas. Nebent gyveni prie stoties.

5) Gražiausias miestas iš tų, kuriuose teko pabuvoti. Ne tai, kad jų buvo daug, but still.

NHH:

1) Reikia labai stengtis, kad neišlaikytum egzamino.

2) Nieko stebuklingo

3) Graduatint galima prieš priduodant tezę, o po to gauti diplomą paštu

4) Absoliučiai tarptautinis katilas, rekomenduotinas visiems, norintiems praplėsti akiratį

5) Mokykla, kur galima specializuotis energetikoje, bet rašyti diplominį apie muziką. Priceless.

Save:

1) Kaip sakydavo mokytojas Skučas, geriau būti blogiausiu tarp geriausių, nei geriausiu tarp blogiausių. Nes kartais, pakeitus aplinką, pamatai, kad ne toks tu jau blogas. We’re not arrogant, just better :)

2) Po NHH dalyvavau darbo pokalbiuose su Bloomberg, Maersk, Apple ir Google. Prieš Norvegiją net nebūdžiau pagalvojęs, kad į tokias kompanijas galima aplikuot.

3) Gintarė buvo teisi - tarptautinis katilas mano didžiam nustebimui is my kind of thing.

4) Niekada negalvojau, kad prireikus galėsiu nurodyt penkis pažįstamus Paryžiuje, ir nei vienas iš jų nebus prancūzas. O dabar turiu kur apsistot tokiuose kraštuose, kaip Kanada, Brazilija, Pietų Afrika, Sibiras, Kinija ar Australija.

5) Kad galiu rašyti :)

Tai tiek žinių šiam kartui. Šis įrašas galbūt mažiau linksmas, nei kiti, bet kad ir nebuvo tokio tikslo.

Trolių šalies kronikos prasidėjo nuo emailų keliems žmonėms, ir vėliau peraugo į visą šitą reikalą. Ačiū, kad žiūrėjot, mieli žiūrovai, ir atleiskit, kas ne taip :)

Jei bus naujas blogas, duosiu žinot :)

See ya.

Wazzup, bitches.

Baigiau mokslus. Ačiū.

Šiek tiek McD istorijų.

Grįžtam namo 1 - laukiam taksi. Taip pat laukia du ruoniai. Prieina prie jų kažkoks veikėjas, pradeda kalbint angliškai. Jos atsako norvegiškai. Jis vėl angliškai. Jos vėl norvegiškai. Tada jis: „I can‘t believe it. You‘re so fucking ugly and still talking in norwegian with me”. Tada jos staiga prisimena, kad vis tik beveik visi norvegai kalba angliškai ir pradeda jam grasinti. „I will throw you in the water”. I will drown you”. „I will sit on you”. Paskutinis grasinimas, atsižvelgiant į jų kubatūrą, buvo pats rimčiausias. Bet vis tiek nedaug trūko, kad kartu į taksi sėstų.

Grįžtam namo 2 - pasitaikė toks linksmas pensininkas taksistas. Kadangi ir pensininkas, ir taksistas, tai gavom dvigubą plepėjimo dozę. Bet buvo visai linksma. Sako, lizingas šitai mašinai 4 metai (apynaujis mersas). Man liko 2. Kai pasibaigs terminas, iš kompanijos galima nupirkt papigiai. Jis bus mano. Bet čia dar ne viskas. Už kiekvieną defektą išminusuoja iš kainos. Pvz., matot tą skylutę priekiniam stikle - 25000 kronų ir nusirašė. Mačiau, galinis sparnas truputį pabraižytas - dar 10000. Aš planuoju ją nusipirkt už 125000 NOK, kai kompanijai ji kainavo apie virš 300000. Mes mielai pasisiūlėm į pagalbą, jei kiltų noras dar labiau numušt kainą.

Grįžtam namo 3 - važiuojam. Tiesiogine to žodžio prasme į vidurį kelio išeina girtas vietinės jaunuomenės egzempliorius ir bando stabdyt mašiną, lyg krūtine dengtų Bergeno pilies ambrazūrą nuo priešų antpuolio. Vairuotojas kerta per stabdžius. Jaunuolis nepasimetęs - šiaip ne taip, besilaikydamas už automobilio, apeina aplinkui su akivaizdžiu ketinimu suteikti mums garbės savo kompanija kelionėje. Mes mašinoj trise be vairuotojo. Taksistas, supratęs jo kėslus, užrakina mašiną. Kadangi jaunuoliui jūra iki kelių bei akivaizdūs regėjimo sutrikimai, jis vis tiek bando atidaryt galines dureles, kur aš sėdžiu. Vairuotojas tuo metu gūžteli pečiais ir nuspaudžia greičio pedalą. Gaila, nepervažiavo kojos.

Šeštadienio naktis McD. Žmonių daug. Ateina porelė. Kaip visada, klausia, kur tulikas. Kaip visada, pasakom, kad užrakintas. Kadangi porelė nuo suvartotų skysčių tiesiai nebepaeina, kaip visada, iškelia sceną. Po minutės neefektyvaus rėkimo merga sumąsto prigulti ant grindų. Bernas pasiunta visiškai. Rėkia toliau. Proceso eigoje merginą vis tik nutempia apačion į tarnybinį tuliką, nes ta pati nebepaeina. Berną bando tramdyt trise. Iškviečiam policiją ir greitąją, nes panašu, kad mergai tikrai blogai. Bernas tuo metu norvegiškai rėkauja kažką apie emigrantus, kurie nekalba norvegiškai, atvažiuoja čia, ir “they took our jobs!!!!!” (bent jau Igniukas supras referencą :)). Mes gailimės, kad tą dieną nedirbo mūsų afganistanietis, nes būtų veiksmo bent. Jis, kai papasakojau šį nutikimą, irgi gailėjosi, kad nebuvo. Atvažiavusi policija veikėją pasitiko fraze “Ir vėl tu?!”. Pasirodo, jį jau šiąnakt buvo supakavę kažkur centre už muštynes, paleido, o po valandos jis vėl tik oplia. Net Kaune taip nesu girdėjęs, kad dukart per naktį mentai tą patį žmogų supakuotų. To be fair, pasirodo, kad merga apturėjo nedidelį astmos priepuolį. Bet nx taip gert tada. Anyway, managerio paklausėm, ar galima tokiais ir panašiais (pvz, kai meta kolos puodelį į veidą, buvo tokių atvejų) atvejais duot į snukį, ypač kai šakojasi ant mergų. Sako, nea, reiktų kviest apsaugą, maksimum palaikyt jį, kol atvažiuos. Tada nusišypso, prideda “but yeah, sometimes we take them downstairs”, ir nueina.

Lyrinis nukrypimas į vietinę policiją ir baudas - už greičio viršijimą 60 km/h - du mėnesiai kalėjimo plius bauda. Už muštynes - 6000 NOK plius dvi paros. Bet už kiekvieną parą kalėjime moka po 200 NOK. Socializmas, skant.

Besikalbant su kolege pokalbis išsivystė į: Ji - tai tu čia bakalaurą mokaisi? Ne, magistrą. Tipo, bakalaurą ir magistrą tik per du metus? Nea, aš po babakalauro atvažiavau. Aaa. Ir dar dirbau prieš tai. Ir dar dirbai??? Aš šyptelėjau ir klausiu - tai kiek tu manei man metų yra? Po nedidelės pauzės ji - 24. Galvoju - neee, jei jau reikėjo pagalvot, reiškia 22 davei :) Prisiminiau kažkokią reklamą - kokia tavo grožio paslaptis? Aš tik labai prižiūriu savo odą. Mjo, that sounds so gay.

Pokalbis su kitu kolega. Tu iš kur? Iš Lietuvos. Aa, žinau, kiek laiko čia? Du metai, magistrui atvažiavau, po mėnesio dingstu. Aaa, tai statybose nedirbsi, kaip kiti taviškiai? Nuraminau, kad ne. East Side represent. Word.

Šiek tiek apie užsakymus. Man asmeniškai kartais juoką kelia du dalykai. Pirmas - special orders. Tokius kaip “man be svogūnų” ar “extra cheese” aš suprantu. Bet kai pasako “man CBO (Chicken Bacon Onion - sudėtis: bandelė, svogūnai, padažas, dvi kumpio juostelės, salotos, sūris, vištiena) be salotų, vištienos, ir kumpio, tai nieko kita nelieka kaip pasakyt wtf. Whatever makes you happy. Antras - kai pardavėjai kažką ne taip suveda į kasą, iš kurio mums ateina užsakymas. Mano mėgstamiausias kol kas “Cola, 0.5l, be sūrio”.

Tiek apie McD. Kitos įdomybės.

Bergene paleido Bybanen (prizas už pavadinimą), arba antžeminį metro. Plačiau - http://en.wikipedia.org/wiki/Bergen_Light_Rail. Kainavo 150 limonų eurų, važinėja pustuštis, ir lėčiau, nei autikai. Prisimenant, kad Bergene gyvena tik 260000 žmonių, Vilnius gali semtis įkvėpimo.

Norvegijoj yra tokia labai graži vieta Prekestolen. Va šita http://en.wikipedia.org/wiki/Prekestolen. Tikras nutikimas. Matot tą uolą? Ant jos visi mėgsta fotografuotis ir iškylaut. Po vienos tokios iškylos bičiukas išmetėpaskutinę dešrelę nuo tos uolos į vandenį. O juo šuo šoko iš paskos… Vyko ilgi svarstymai (pasitelkiant fizikos formules) ar šuo galėjo ją pagaut prieš pasiekiant vandenį, ar ne. Vieningos išvados nepriėjom.

Pabaigai - bandom čia Bergene organizuot vieną renginį. Kadangi reikalai kol kas nelabai vystosi, nusiunčiau mailą kitiems organizatoriams. Kas mane pažįstat, you know what’s coming. Taigi, emailas:

“Party people in the area,

I have worked for 8 days and nights in a row and I am tired, pissed, cranky and hate my life. So it’s your lucky day.

So there I was having fantasies about being double-teamed by Scarlet Johansson and Megan Fox, but then I was interrupted by “renginio pavadinimas” who said he wants to join the glorious cult of Scientology since while no one was paying attention to him he discovered an extraterrestrial spirit within him so we all can fuck off. Needless to say, the moment was ruined. And I don’t like when the moment is ruined.

So bear with me.

The last time the speakers list (or any of the docs) was updated was so long ago that it requires carbon dating. I sent some invitations, got one semi-positive reply and two “sorries”. X sent some invitations and nobody has a clue how did it go. I wrote a message to the rest saying that taking part in organizational activities is encouraged and approved, but no one seems to give a fuck. Organizational level is pretty much negative, since nobody is doing anything, nobody knows anything, and nobody seems to care to ask about the progress.

So as things stand, we have absolutely nothing at the moment, and the event is supposed to be in exactly 2 months.

Paraphrasing the famous Lithuanian viral audio, I don’t want neither to swear nor to fuck-ear, but for fuck’s sake, I am fucking pissed - wait for it - off. Either we start doing something right about now, or we call everything off, because I need to know should I still bother digging up some contacts, what to answer to those who for their own sins show some interest in this so far pathetic imitation of a scientific event, and do we actually have some kind of plan of everything. Not mentioning about the search for sponsors and logistics.

I hope this email will be answered by at least most of you by the weekend because of the reasons mentioned above. And forward it to Y and Z, since their contacts are still not on the list.

I’m back to unhooking imaginary bras.”

Pradedam nuo svarbiausio. Vasarai lieku Bergene. Jeigu iki vasaros pabaigos nerasiu darbo užsienyje, grįžtu namo ir ieškausi darbo Lietuvoj. Bent jau toks planas chuliganas.

McD dabar dirbu 16 valandų per savaitę, 5-6dieniais 20.00-04.00. Pragyvenimui užteks. Plius minus. Kartais būna iškvietimų ne pagal grafiką. Pvz., praeitą antradienį. Guliu sau lovoj, pasiėmiau skaityt knygą, ir sulaukiu skambučio. 23.30. Sako, atvažiuok. Pronto. Atvažiuoju. Žmonių dafiga. Pasirodo, vyko Rammstein koncertas tą dieną. Tai užplūdo visokie metalai (kairinis kirtis ant e) ir jiems prijaučiantys barzdoti ir odom apsirengę veikėjai. Bent jau tiek, kad susilaikė nuo visokių “Du, Du hast mich, Du hast mich gefragt, und Ich hab nicht gesagt”.

Praeitą savaitę McD nutiko du dalykai. Pirma, įvykdžiau savo McD karjeros tikslą (kad ir kaip apgailėtinai tai skambėtų) - sugebėjau 6dienio naktį susitvarkyt su bulvytėm be kitų pagalbos. Is it coz I’m cool. Nė velnio nesuprantat, bet bent pasidžiaukit kartu. Oficialiai tapau nepakeičiamas žmogus prie bulvių, kuriam neatėjus 5dienį (graduationas buvo), 6dienį visi pradeda “ėėė, tai kur buvai, strigo viskas…”. I’m that star up in the sky, I’m that mountain peak up high. Antra, praeitą 6dienio naktį dirbo 16 žmonių. Nei vieno norvego. Du baltieji (aš ir vengras), Afrika ir Middle East. Plius minus. Yra nauja mergina iš Nepalo. Tai jau antra nepalietė, kurią sutinku Bergene. Kaip tokiai mažai šaliai, kažkaip daugoka. Kaip, Wikipedia sako, kad Nepale gyvena 29 milijonai žmonių? Nu ir tegu sako, kas jos klauso. Darbo pabaigoj, kai visi turim išsiregistruot suvedant savo darbuotojo kodą į kasą, klausiu jos: “Do you have a number?” Tipo, ar gavo jau employee ID. Ji - “Number? I don’t give away my number”. Mėnesio bajeris McD.

Perėjau dirbt į McD virtuvę. Tiksliau, iki tol, kol paduoda daug žmonių, ir einu prie bulvių. Tampu universalus specialistas, skant. Tiesioginis darbas su hamburgeriais turi savų privalumų - sužinau visokių įdomybių. Hamburgerių kaloringumas svyruoja nuo 500 kcal iki 850 kcal. Nesiorientuojantimes - dienos norma yra apie 2000 kcal žmogui, priklausomai nuo aktyvumo. Big Mac savikaina - 5-7 NOK. Parduodam už 43 NOK. Welcome to the fast food business.

Kita didelė naujiena. Graduatinau. Nu, beveik. Graduationas buvo penktadienį. Tezę pridaviau pirmadienį. Neklauskit, Norvegijos mokslų ypatumai. Graduationas buvo visai smagus. Pusiau angliškai, pusiau norvegiškai, bet kam dabar lengva. Griežė styginių kvartetas. Pabaigai sugrojo dainą, “labai tinkamą verslo studentams”. ABBA “Money Money Money”. Vat šitą tai prisiminsiu ilgai.

Apie tezę supervisorius pasakė “This could have been a very good thesis”. Priminė bakalaurinio recenziją “It was an ambitiout attempt, but…”. Tezės išvados -

“Four hypotheses were analyzed in this thesis. The first one claimed that despite the popular concerns Internet will not kill the middlemen in the music industry. The second hypothesis suggested that claims about music becoming a public good are probably an exaggeration, although certain elements of music are likely to be provided to the consumers for a zero or virtually zero price. The third hypothesis stated that recorded music will no longer be the main income generator for the industry, as this role will be taken by live performances and other sources. The last hypothesis said that both established and unknown artists will find the ways to achieve the financial success in the market.
The most popular contemporary business models in the music industry were described and analyzed using the theories and data available. The analysis revealed that all hypotheses cannot be rejected based on the data available. The old intermediaries are being replaced by the new types of middlemen, such as MP3 stores or technology providers. Although some elements of the music are likely to be given away for free, there are numerous ways left for making profit. Theories, data and current trends in the music industry show that live performances are becoming the biggest revenue source for the artists taking this role away from the album sales. And finally, both established and unknown artists can find the ways to profit in such environment, although the established artists have much more opportunities and leverage to do that.”

Tezės acknowledgementai (linksmoji dalis) -

“I would like to express my gratitude to the thesis supervisor Stig Tenold for the valuable comments, ideas and patience during the thesis writing process.

I would also like to thank NHH for the two wonderful years of my life and my family and friends for support.
The following contributors deserve a special mentioning: the music industry and Internet for letting me actually enjoy the thesis writing process; McDonald’s for making me write the thesis during nights while wishing good night to my friends in Canada and meeting the sunrise with the ones in China and Australia; Norwegian fast food and energy drink industry for letting me survive this period; the world of file-sharing for being indifferent between researchers and pirates; Norway’s birds for starting singing at 4 a.m. over the last two months and making you realize how miserable your life is since it is your working time, and the guy who changed his name to Captain Fantastic Faster Than Superman Spiderman Batman Wolverine Hulk And The Flash Combined for making you feel a bit better because other people have more serious issues.”

Žinant norvegus, nemaži šansai, kad gali kirst per pažymį. Bet kadangi tezė “could have been very good”, kaip nors išgyvensiu.

Jei kam iškils klausimas, ar nefailinsiu, pacituosiu supervisorių - “if you copy paste all the thesis from Wikipedia, and refer to it after every paragraph, you will get an E”. Miela.

Norvegai streikuoja. Kasmet. Vis skirtingos profsąjungos, eilės tvarka pagal kažkokį sąrašą. Birželio mėnesį, per egzaminus. Perfect timing - tuoj suprasit kodėl. Iš pradžių streikavo valytojai, po to šiukšlininkai. Ką tai reiškia barake, manau, galit įsivaizduot. But here’s the catch. Nevalyti lieka ne tik barakai, bet ir mokyklos. Įskaitant tualetus. Kai smarvė tampa nebepakenčiama, ateina dėdės oranžinėm liemenėm, atsisėda prie įėjimo, ir nieko nebeįleidžia į mokyklą. Nei dėstytojų, nei studentų. O studentams egzaminai. Jeigu nelaikai egzamino, perlaikyt gali tik po metų. Ypač faina būna mokiniams. Todėl streikai dažniausiai būna vaisingi. Valytojai, anot gandų, išsiderėjo trijų tarifų atlyginimus. Jei išplauni grindis - vienas tarifas. Jei nuvalai stalą - antras. Jei nuvalai stalą pakeldamas puodukus ir prabraukdamas po jais - trečias tarifas. Kuo ne svajonių šalis.

Kaip gi nepaminėsiu futbolo čempionato. Kiekviena rinktinė išsirinko po šūkį, kurį užrašė ant savo autobusų. Let’s take a look.

Algeria
Star and crescent with one goal: Victory! - vienos lygiosios, du pralaimėjimai. Mission failed.
Argentina
(Last stop: Glory) - gali būt
Australia
Dare to Dream, Advance Australia - pasvajojot, ir užteks
Brazil
(The whole of Brazil is in here!) - ehm, visi 192 milijonai?
Cameroon
(The Indomitable Lions are back) - atėjo, pamatė, išvažiavo namo
Chile
(Red is the blood of my heart, Chile will be Champion) - yeah, right
Côte d’Ivoire
(Elephants, let’s fight for victory!) - pabandžiau įsivaizduot kovojančius dramblius. Tada nuėjau į YouTube. http://www.youtube.com/watch?v=POuMIwty3Ro&feature=related
Denmark
(All you need is a Danish team and a dream) - o čia kokia paskirčiai? I would do anything to get famous in Denmark?
England
Playing with Pride and Glory - kol kas nei vieno, nei kito.
France
(All together for a new dream in blue) - nei all, nei together, nei new.
Germany
(On the road to get the Cup!) - trumpai ir aiškiai. Zi džiorman effišiensy.
Ghana
The hope of Africa - tikrai taip, nes vieninteliai iš Afrikos išėjo į kitą etapą.
Greece
(Greece is everywhere!) - visur, išskyrus atkrintamąsias.
Honduras
(One Country, One passion, 5 Stars in the heart) - tipo, viešbutis širdyje?
Italy
(Italian Azzurro on African sky) - tiksliau, ant stadiono.
Japan
(The Samurai spirit never dies! Victory for Japan!) - čia iš II pasaulinio paimta, ar kaip?
Korea DPR
(1966 again! Victory for DPR of Korea!) - beveik. 1966 portugalams pralaimėjo 3-5. Dabar 0-7. Didysis vadas nepaglostys.
Korea Republic
(The Shouts of Reds, United Republic of Korea) - politika. Fe.
Mexico
(It is time for a new champion!) - mhm, nesupykčiau.
Netherlands
(Don’t fear the big five, fear the Orange eleven) - bijok ne peilio, bijok šakutės…
New Zealand
Kickin’ it Kiwi style - kiviai nemoka kamuolio spardyt. Ar čia apie batų tepalą?
Nigeria
Super Eagles super fan united we stand - super glue we use to get high
Paraguay
(The Guarani lion roars in South Africa!) - daug ten tų liūtų, šiaip…
Portugal
(One dream, one purpose… Portugal victorious!) - jei tikslas daugiau Ronaldo marškinėlių parduot, tada jo.
Serbia
(Play with the heart, lead with a smile!) - per mažai šypsojosi, matyt, kad namo važiuoja.
Slovakia
(Shake the green field: Go Slovakia!) - shake it like a Polaroid picture.
Slovenia
(With eleven brave hearts to the end) - greitai ta pabaiga atėjo
South Africa
One nation, proudly united under one rainbow - tikra teisybė. Beveik visi pietų afrikiečiai snukiaknygėj vėliavą užsidėjo, kaip nuotrauką.
Spain
(Hope is my road, victory my destiny) - solidžiai taip, drėbtelėjo.
Switzerland
Hopp Schwiiz! - “Hop Suisse!” - “Forza Svizzera!” - “C’mon Switzerland!”- da eto prosto come on kakoj to.
Uruguay
(The sun shines upon us. Go Uruguay!) - o kitiems, tipo, mėnulis kelią rodo?
USA
Life, Liberty, and the Pursuit of Victory!- meh.

Amerikoj yra nuostabi sporto šaka vaikams - mutton busting. Tobula. Daugiau -http://www.youtube.com/watch?v=dbPKR3UMwOs&feature=related. Geriausias buvo - “how long have you been mutton busting? Six years. And how old are you? Five”.

Šiam kartui tiek. Kadangi vasaros planai pasikeitė, Trolių šalies kronikos paskutinio puslapio dar neužverčia. Keep in touch.

Taip, aš kalė, lievas, ir kaip mane žemė nešioja. Taip, mano gyvenimas toks nuobodus ir apgailėtinas - du darbai, tezė ir applicationų siuntinėjimas. Bet yra kaip yra. Po mėnesio pertraukos mes vėl pas mus.

Mano naujas desktopas. Top Gear marškinėliai su etikete “These T-shirts were tested on animals. They didn’t fit”.

Einu namo iš McD. 4.30 ryto. Tylu, ramu, nei vieno žmogausar mašinos. Playeris groja Aktorių Trio “Aš mylėjau tave tau nežinant”. Priceless. Tada pradeda lyti. Aš pradedu keiktis. Playeris užgroja Mika “Rain”. Telepatas, ir ne kitaip. Pasidaro lengviau ant dūšios. Tada pradeda švist ir čiulbėt paukščiai. Susinervinu, kad aš vis dar ne namie ir nesimėgauju visu šituo su kuo nors pašonėj, o trankausi kaip valkata po gatves per lietų. Life’s a bitch. Tada pravažiuoja golfukas. Antras, turbūt. Niekada nuo pirmo neskyriau. Neaiškios raudonos spalvos. Mano bendraamžis. Klaipėdos numeriai. Gražu.

Man pasiūlytas balandžio pirmos pokštas - įkišt buljono kubelį į dušo galvutę kam nors. Priceless.

Sulaukiu netikėto kvietimo pažiūrėt filmą. Tiksliau, pasikviest parūpint filmą, kompą, ir plotą pažiūrėt jį. Galvoju, nu pofik, gal, vis tiek nėr ką veikt. Klausiu, kokio filmo nori. Gaunu variantus - Our Family Wedding; The Private Lives of Pippa Lee; The Painted Veil. Yeah, right. Dėl ūmių netikėtų problemų su kompu taip ir likom nepažiūrėję. Vaje vaje.

Gavom tokią žinutę snukiaknygėj - “Dear Exchange people, This message only counts for the people living in Block F, or that had a ‘party’ yesterday in Block F. SIB has had enough of people that randomly push the fire alarm button. Yesterday was a clear case of someone pushing the button near the exit on the 5th floor. It costs SIB shitloads of money, since they have to pay everytime the fire department needs to swing into action, and/or replace the used firealarms. SIB has contacted us, and gave us the following message; The person who pushed the last button needs to come forward, and report himself to either Tasha, Marianne or me. This person will not receive any large penalty but he will loose his deposit of his name come’s up again. If this person does not report before april 16th, al F block habitants will be charged a surcharge on their next months rent. The amount is not yet determined, but will be around 600nok per person. So if you know who pushed the button, feel free to go ‘german’ on his ass, and rat him out. It will save you a lot of money. Tik Tok…”. Tobula pabaiga. Ir edukacinė žinutė apie norvegiškus įkainius.

Tęsiant apie įkainius. Vairuotojo teisės kainuoja apie 13500 litų. Už policijos iškvietimą bet kokia proga “kaltasis” moka virš 3000 litų. Jeigu muštynės, tada 4400.

Prie parduotuvės stovėjo kregždė ir garsiai grojo Sash “Ecuador”. Patikrinau, ar ne Kauno numeriai. Deja.

Pas mus sninga, lyja, šviečia saulė, dar gaunam krušos truputį. Ir čia viskas per vieną dieną. Gegužę.

Sužinojau, kad rusai bent jau Pitery vartoja žodį kuljno. Nuo angliško “cool”, jei nesupratot. Be komentarų.

Paaiškinkit man kokia prasmė mergai įkelt savo penkių metų senumo nuotrauką į snukiaknygę kaip profile picture, kur ji atrodo gerai ir sveria bent 20 kg mažiau, nei dabar, gaut krūvą komentarų “o, kaip gerai tu ATRODEI”, ir tuo džiaugtis. Čia verkt reiktų. Kaip man.

Dalyvavau eiliniam PhD eksperimente/tyrime. Reikia visokius testukus ant kompo padaryt. Mūsų buvo daug. Į detales nelįsiu, nebus įdomu skaityt. Įdomioji dalis, kad buvo pažadėta 100 NOK už dalyvavimą su galimybe gauti daugiau priklausomai nuo testo rezultatų. Kestukas nedurnas. Ttuputį strategic thinking, truputį klausymo, kaip tarška kitų klaviatūros (nuo to, kiek daug maigoma klaviatūra buvo galima spręst, kuriuos testukus norvegai daro), truputį draudžiamo žiūrėjimo į kaimynų ekranus, ir išėjau su 465 NOK. Gyvent tai reikia.

Darbai užknisa. Abu. Labai. @$%#$^&*&*&*!!!!!!!!!!!!!

Tradiciškai savaitgalį užmigau apie šeštą ryto. Apie dešimtą ryto buvau pažadintas ilgo ir garsaus trankymo į koridoriaus duris barake. Nzn, kuriam aukšte, bet akustikai tas netrukdo. Kelias minutes svarsčiau, keltis ir eit pasiųst visus na….. ee… išsiaiškint, kas vyksta, ar ignoruot. Sveikas protas nugalėjo. Logika buvo tokia - jei kažkas pamiršo raktus, taip jam ir reikia. Jei atsikraustė kažkas naujas, ir nesugeba įeit, t.y. atsidaryt koridoriaus durų kambario raktu, reiškia, pagal Darvino evoliucijos teoriją jis turi džiaugtis, kad vis dar egzistuoja. Visai gilios mintys snūduriuojant. Po to išgirdau kaip kažkokia azijetė merga (taip, jas galima pažint iš balso) kažkam aiškina, kaip draugė jai davė raktus, ir… Toliau nesiklausiau. Tegyvuoja Darvinas.

Didysis įvykis - buvau pakviestas į pirmą atrankos turą vienos didelės visiems žinomos kompanijos. Kadangi pasirašiau slaptumo įsipareigojimą kažkokį, tarkim, kad tos kompanijos pavadinimas yra “Kriaušė”. Kad niekas nesuprastų. “Prakąsta kriaušė” būtų kiek per tikslu.

Susirašinėjimas vyko taip. Aplikavau į Kriaušės Store Leader programą UK. Gaunu atsakymą iš Vokietijos HR ofiso. Automatiškai ieškau “we regret to inform you”, “unfortunately” ir panašių keywordų. Bet pamažu kyla jausmas, kad kažkas ne taip. “Compelling background”??? WTF? Pasirodo, I am a sexy bitch, ir jie nori su manim pakalbėt. Ir kadangi programa vykdoma dešimtyje šalių, ar nebūčiau toks malonus pasirinkti, kurioje norėčiau dirbti. Kaip sakot? Australija? Sueis. Globalizacija, skant. Po dviejų savaičių ateina emailas, kad renginys bus gegužės 12 dieną, ir kad reikia patvirtint dalyvavimą. Nieko konkrečiau. Žiūriu, paraše yra UK Recruiting. Klausiu, tai čia Londone? Ir ar už kelionę sumokėsit? Atrašo - oi, tai tu ne iš UK? Jo, Londone. Ir ne, nemokėsim. Hm, galvoju. Nu px, nebūtų “Kriaušė”, nesivarginčiau. Bet pabandyt reikia. Pasigooglinau, ko tikėtis (kai kurie buvę dalyviai internete dalinosi savo patirtim), pasiruošiau tokiems klausimams kaip “If you had a superpower, what would you like it to be?”, ir pirmyn. Taigi, gegužės 12 planas - išeiti iš namų 3.00 ryto, lėktuvas kyla 6.35, leidžiasi Londone 7.35;  09.35-17.00 visas hiring event, 20.10 išskrendu atgal, leidžiuos Bergene 23.05, ir tiesiai iš oro uosto į naktinę pamainą McD. Net darbinius drabužius vežiausi. Kaip jau minėjau, life’s a bitch.

Nusigaunu į vietą laiku. Jausmas toks, kaip iš kokio Kalabybiškio bažnytkaimio su 248 gyventojais ir 83 telyčiom nuvažiavus į kokią Rygą. Čia kalbant apie žmonių skaičių Londono centre. Bet ko norėt, tiek aš užsieny ir buvęs.

Kandidatų iš viso 18. Iš pradžių visus sugrūda į vieną kambarį pabendraut su “Kriaušės” darbuotojais. Kas, esi, iš kur, koks backgroundas, kodėl šita programa, ir pan. Tampu laikina roko žvaigžde, kai ima sklist informacija, iš kur ir kaip atvykau. Kaip ir tikėjausi, esu vienintelis užsienietis. Po to visiems liepia eit į kitą salę susėst. Vietiniai mus pasitinka plojimais. Which is kinda redundant, bet vėliau po truputį viskas pradeda aiškėt. Iš pradžių parodo filmuką apie “Kriaušę”. Plojimai, pasirodo, atitinka jų vidinę kultūrą. Kaip ir maikės su džinsais. Kas be ko, daug brainwashingo ir “our way of doing things”. Bet eigoj pradedi žiūrėt į viską rimčiau. Jie dabar yra didžiausias mažmeninės prekybos tinklas pasauly. Bet kurioj srity. Turint omeny, kad mažmenine prekyba jie užsiima tik 10 metų, gan įspūdinga. Dar labiau įspūdinga jų pardavimai. Retaile (lietuviškas terminas per ilgas tiesiog, tingiu) viskas matuojama pagal pardavimus į kvadratinį metrą. Kitaip sakant, žiūrima ne vien į pardavimus, bet ir parduotuvės plotą. Iš patirties (ale kaip krūtai skamba) žinau, kad drabužių versle 1000 litų į kvadratinį metrą yra geras rezultatas. Bent jau būdavo. Kriaušės pardavimai yra 7000 dolerių į kvadratinę PĖDĄ. Unfuckenbelievable. Anyway.

Po filmuko prašo mus visus trumpai prisistatyti - vardas, iš kur, koks backgroundas, ką galima duot kompanijai, ir kokį nors linksmą faktą apie save. Visas šitas buvo planuota, todėl buvau pasiruošęs. Nešiau aš savo international experience ir leaderships ir info management skills į kompaniją, oi nešiau. Linksmas faktas buvo susijęs su “Kęstukas viską žino” ir, kadangi, turėjo nevisiškai malonių pasekmių, šitam bloge bus nutylėtas, o pokalbyje buvo pagražintas dėl efekto padidinimo. Idėja buvo (bent jau taip sprendžiant iš rekomendacijų internete), kad faktas parodytų tavo sugebėjimus arba kūrybingumą ar dar ką nors. Todėl tokie kaip “išsimušiau du dantis žaisdamas regbį” arba “kai man buvo 2 metai, bėgau ir trenkiausi galvą į sieną, ir man skilo kaukolė” buvo pasitikti užslėpta piktdžiugiška mano šypsena. Taip, aš kalė, sue me. Bet konkuruot su “praeitą mėnesį išleidau knygą”, “užsiiminėju thai boksu ir bėgu maratonus” (čia merga, vardu Joy”, “beveik praėjau atranką į West Endo miuziklą” (iš nuoširdžių britiškų WOW!!! supratau, kad čia rimta) ar “esu profesionalus kažkurios ten formulės klasės vairuotojas” nė iš tolo nesišvietė. Tai, kaip sakoma, išspaudžiau maksimumą, nes jei būčiau nežinojęs apie tokį klausimą, būčiau likęs su “nemoku plaukti”.

Nukreipę mūsų dėmesį šituo pažvengimu, pradėjo klausinėt, kas užstrigo iš parodyto filmuko. Aš, aišku, paminėjau jų jau minėtus pardavimus su privalomu “nes skaičiai, su kuriais aš dirbau, buvo toli gražu ne tokie”. Kadangi mano pastabą išvystė į padorią diskusiją, užsidėjau dar vieną checkmarką. Bet tai buvo viskas, ką sugebėjau įterpt į tai, kas vyko. Filmukų ir info sessionų apie kompaniją ir programą buvo dar trys ar keturi, kiekvienam vis kažką pasakydavau, todėl patekau į kategoriją tų, kurie šneka sąlyginai nedaug, bet dažniausiai šneka įdomiai ir į temą. Buvo dar dvi kategorijos. Vieną iš jų pavadinau “Arnas stoja į SSE”, kai jis bet kokį klausimą per admission interview susukdavo į “aš myliu ekonomiką”. Taip čia dalis mylėjo Kriaušę, jos kultūrą, how to do things properly in Kriaušės way, ir kokia ji krūta, ir kaip jie bandė Kriaušės way įdiegti ten, kur jie dabar dirba, ir kaip tai nepavyksta dėl žmonių tūpumo, ir kaip jie nori turėt nuo Kriaušės vaikų, o jeigų nepavyks, tai bent parūpins vazeliną patys ir praskės žandukus, jei tik, aišku, Kriaušė teiktųsi. Kitą gi grupę pavadinau “Year2 laiko finansus”, kur tik žiūri išplėstom akim, nesupranti kas vyksta, pradedi panikuot, kad reiktų kažką parašyt, ir parašai ne į temą, nes Jurga arba Mečys padarė gaidišką uždavinį, ir tada nieko nespėji, ir aaaaaaa….

Šiaip, teisybės dėlei, iš pačių darbuotojų buvo akivaizdu, kad jų didelės simpatijos kompanijai yra nesuvaidintos. Ir bent jau iš to, ką rodė filmukuose, pradedi suprast, ir kodėl visi ten taip patenkinti, ir kodėl visi taip nori ten dirbt, ir iš kur tie pelnai atsiranda. Ten tiesiog viskas… kitaip. Bet kai kuri publika really had issues.

Po to vyko antra dalis. Buvom suskirstyti į grupes po 3-4 žmones, ir gavom po strateginį uždavinį, kuriam turėjom po 15min. Mūsų buvo “Kriaušė praeitą mėnesį išleido kažką labai panašaus į šitą http://en.wikipedia.org/wiki/Ipad. Labai labai panašaus. Kaip užtkrinti pardavimų augimą Kriaušės parduotuvėse?”. Nu ką, pasiraitojom rankoves ir pirmyn. Pirmiausia apsibrėžėm, kad kalbėsim tik apie Kriaušės parduotuves (jų produktų galima nusipirkti ir jiems nepriklausančiose parduotuvėse). Strategija buvo trijų žingsnių: 1) Exclusivity - pirmus mėnesius produktu prekiauti tik Kriaušės parduotuvėse. Žinant, kad beveik kiekvienos parduotuvės atidarymo gatvėj laukia eilės žmonių, ir didžioji dalis pardavimų vyksta produkto paleidimo pradžioj, sounds more than reasonable. 2) Personalization - kadangi produktas sudėtingas ir novatoriškas, skirti daug dėmesio klientų feedbackui, adaptuoti ne tik esančius applicationus, bet ir prikurti krūvas naujų bei duoti Rustei užsidirbt ant pjankių klubuose ir ŠMC parodų, ir daryt viską geram word of mouth. 3) Skirti didelį dėmesį kažkam labai labai panašaus į Genių Bufetą (http://en.wikipedia.org/wiki/Genius_bar) - šis genių bufetas yra vienas populiariausių Kriaušės sukurtų dalykų, todėl natūralu, kad reiktų tęsti gerą darbą. O kadangi naujasis produktas yra sudėtingiausias iš visų išleistų, tokios after-sales paslaugos, kurias galima gauti tik Kriaušės parduotuvėse, kartu su asmeniniais instruktažais, pamokymais, akių atvėrimais, ir panašiais brudais yra labai svarbios siekiant sukurti ir išlaikyti competitive advantage. O kadangi Exclusivity-Personalization-Unique Support gražiai siejasi ir daro klientus laimingais, jie kartu su geru word of mouth užkabins ne tik tuos klientus, kurie pirko Kriaušės parduotuvės, bet ir pritrauks tuos, kurie pirko produktus kitur, bet neturi šansų gaut adekvačių after-sales paslaugų. Ar kažkas tokio. Kaip per 15min, sakyčiau, pusė velnio.

Tada visus išvarė pietų pertraukos padalinę Starbucks kuponų. Pasakė, kad visiems per valandą atsiųs SMS su atsakymu, ar praėjom į antrą turą, ar ne. Dar pasakė, cituoju “however this ends, don’t underestimate what’s happening there. For every of you that is here there is literally a thousand those who were rejected. And I mean it. It is easier to get into Harvard, Yale, Cambridge and Oxford combined than into an in-house interview here. Remember this”. Nzn, kiek tame tiesos, bet skamba neblogai.

Tai sėdim visi Starbuckse ir laukiam SMS. Sulaukiam. Praėjo trys žmonės. Nei vieno iš siūliųsių vazeliną. Aš irgi nepraėjau. Nors, aišku, galvojau, kad pamonstrinau, ir viskas bus zjb. Visi looseriai gauna follow-up pokalbį. Visiems looseriams pasiūlo pardavėjo darbą kurioj nors parduotuvėj. Kas man jau automatiškai juokinga, kadangi jie kaip ir ieškojo lyderių, ir mes tokie visi krūti, bet tiek to. Mano follow-up pokalbis vyksta taip: So where did I screw up? You didn’t. Ok, what were my weak points then? Actually, you didn’t have ones as such. Ehm…ok, so what’s the problem then? Well, we just decided to proceed with the candidates that we find more suitable for us. But since you’re so supercalifragilisticexpealidociously cool (pasakė ne taip, bet esmė tokia), would you consider a specialist role in one of our stores? Well, I would need to know the whole package first. What do you mean?? Financial details. Oh, I’m afraid we don’t talk about it at this stage. Yeah, I understand, but since in my case I would need to relocate to London, I need all info to make such decision. Oh, true, I see. Let me just say that it would be a pretty costly relocation then.

Tai tuo ir baigėm. Cituojant lietuvių liaudies klasiką, nenoriu nei keiktis, nei chujeiktis, bet blt nx užp**o jau. Pasakytų “you were good, but not good enough” ar “you’re a foreigner, so go back”, tai bent būtų aišku viskas. O dabar - tu labai zjb, bet tavęs nepaėmėm. Ir neklausk kodėl. Sucks.

Iki pilnos laimės trūko tik to, kad pavėlavau iš oro uosto į darbą (nedaug, tik 35 minutėm), po valandos man liepė pyzdint namo, nes nėra tiek daug klientų, o grįžęs namo pamačiau, kad kambario durų neužrakinau. Gerai, kad Norvegija čia.

Pabaigai - kažkoks veikėjas pasikeitė savo vardą į Captain Fantastic Faster Than Superman Spiderman Batman Wolverine Hulk And The Flash Combined. Visa istorija čia - http://www.telegraph.co.uk/news/newstopics/howaboutthat/3369609/Teenager-changes-name-to-Captain-Fantastic.html.

Nežinau, kada bus kitas įrašas bloge, kažkada birželio antroj pusėj, bet žinau, kad tai bus paskutinis Trolių šalies kronikų skyrius. Turite kokių nors ypatingų pageidavimų ta proga?

P.S. Ir, ožkučiai, greitai man visi balsuot už Lauryną “Tu gali šokti”.

Liau.

Miniatiūros.

Kursiokės statusas snukiaknygėj - “has just bought her first pack of cigarettes ever, for just in case.. don’t ask me why i did it because i HATE everything that is connected with smoking”. Po to aiškina, kaip jinai jas pasidėjo, o gerieji draugai konfiskavo, ir ačiū visiems už palaikymą. Čia maždaug kaip “susiradau mergą. Bet nekenčiu visko, kas susiję su seksu. Ir neklauskit, kodėl. Susiradau. Gal pravers. Indus išplaus, dar ką nors. O, atėmėt? Kaip faina”.

Pokalbis su kanadiete apie Euroviziją:

me: how much do you know about Eurovision song contest?
if any

a: quite alot since this year :P
you sound like a survey question

me: tonight we had the final round of auditions
lyrics of the winner song (kas nežinot, pasigooglinkit):

a: haha

hahahahahaha

this is funny

a: oh please send that to olga
a: hold on ill do it
good on you

me: :)
http://www.youtube.com/watch?v=FnG4mPD8p4s
encore after the win
pronounciation is a big problem, though

a: lol no it’s ok
love the makeup
very futuristic
happy people in the audience
if they work on the pronunciation the world may buy into it
wow the shorts

Pirmąkart tiesiogiai žiūrėjau Oskarus, įskaitant raudoną kilimą. Įdomi patirtis, sakyčiau. Galvojau, tokie stilistai tik Ąžuolas ir Paberžis gali būti. Pasirodo, nė velnio. “O kas jus aprengė? O kodėl pasirinkote būtent tą dizainerį?”. Gaila, niekas neatsakė - nes jis senas mano sabutilnikas/nes jis daugiausiai sumokėjo. Mados konsultantai buvo kažkoks veikėjas violetiniu a la Elton John kostiumu ir kažkokia prasirūkius nusišnekanti senė, kurios visa ekspertizė pasireiškia tuo, kad yra Sarah Jessica Parker podružkė ir pasiuvo kelis kostiumus Sex and the City, kurio antros dalies premjerą, surprise surprise, minėjo kas 5 minutes. Geriausia dalis, kaip ir per Superbowl, buvo reklamos. Ypač šita serija (kelios reklamos) - http://www.youtube.com/watch?v=_DNl2PhZRr4. Nes nu tikrai egzistencinis klausimas, over ar under?

Sulaukiau skambučio. Kažkas kažkokiai nepažįstamai Erasmuso bulgarei davė mano nr, ir pasakė, kad moku taisyt kompus. Galvoju, nu čia tai naujiena. Nors, lyginant su norvegų standartais, tai gal ir yra teisybės. Vis tik išardžiau saviškį porą kartų. Ir atliekamų varžtų tik du liko. Sutvarkiau pačiu tobuliausiu metodu - google search. Viva la www.justfuckinggoogleit.com (adresas veikia, jei ką).

McDonald’s - I’m loving it. Not. 6dienį buvo nesveika diena. Pasiekėm valandos rekordą - 39700NOK*0.43LTL/NOK=17071LTL. Per valandą. Jeigu vidutiniškai žmogus išleidžia 80 NOK, tai srautas buvo bent 500 žmonių/60min= 8 su kapeikom žmonės per minutę. Pardavėjų buvo 9. Aš bulvytes ruošiau vienas. 60sek/8.3 žmogaus = 7 sekundės žmogui. Ruošiau = iškeptas dėjau į tas kartonkes. Jas kepė kitas žmogus. Šiaip, bendram supratimui, prašom pažvelgti į šį paveiksliuką - http://fastfood.freedomblogging.com/files/2008/08/mcdonalds-_trans-fat-free-fries.jpg. Tai yra mano darbas, už kurį gaunu 70 litų už valandą (naktinis tarifas, net kai kurios prostitutės nepasididžiuotų). Visas agregatas liaudyje vadinamas “soliariumu”, kadangi ten karšta (metalas įkaitinamas, kad bulvytės ilgiau šiltos būtų). Daugybė smulkių nudegimų ant rankų tą patvirtina. Su moteriškės rankoje esamu agregatu bulvytės yra pasemiamos ir išberiamos į kartonkę, kurios dedamos į fone matomus stovus, kad pardavėjai atėję pasiimtų. Tai yra tiesiogine prasme visas mano darbas (išskyrus grindų/stalų plovimus, ką daro visi, ir “atnešk iš sandėlio 200kg bulvių”). Nuo 01.30 iki 03.30 aš nieko kito nedarau, tik pildau kartonkes, pageidautina bent 6sek per kartonkę greičiu, kad nesusidarytų laukiančiųjų eilės. Čia jeigu būnam dviese prie bulvių. Jeigu vienas, dar turiu atlikt operacijų išimt bulves iš dėžės/supilt į mašiną/kuri užpildys fritiūrines/kurias reikia pastatyt kepti (kepama 3.15min, po 6-7 fritiūrines, kuriose telpa po 1.4kg, iš karto, kai žmonės pradeda plūst)/iškeptas bulves po to reikia išpilti į soliariumą, pageidautina pabarstyti druska/pradėti ratą iš naujo. Va taip va ir gyvenam. Valio SSE diplomui.

Per tipišką naktį (nuo vidurnakčio iki 4 ryto) surenkam pie 40 000 litų. Nuo balandžio turėčiau pradėt dirbt ir penktadienio naktim.

Taip pat pradėjau dirbt mokyklos valgykloj. Plaunu indus ir valau stalus, kasdien darbo dienom nuo 16 iki 18h. Lyginant su McD tai čia kurortas. Ir dar maisto pastoviai namo parsinešu. Taip ir varau per du darbus, tezę, ir normalaus darbo paieškas. But that’s, ok we like it rough, kaip Inculto dainuoja. A kam dabar lengva.

Velykoms namo greičiausiai negrįšiu. Priežastys aprašytos aukščiau. Atvažiuot aplankyt niekas nenorit? Blink Blink.

Manchester United sirgalių plakatas stadione - MUFC: we’re not arrogant, just better. Žinau, kad bent jau Arnas įvertins :)

Pažiūrėjau MTV cenzūros nepraleistą Lady Gaga ir Beyonce “Telephone” video klipą. Kodėl dėl jo labiausiai svaigsta kai-buvau-jauna-buvau-pašėlus-ir-daviausi-su-savo-vedusiu-treneriu-oij-ten-tai-buvo-o-po-to-shit-happened-priaugau-svorio-ir-dabar-viskas-lievai-bet-kaip-anksčiau-būdavo-tai-uch tipo mergos, kurios mano, kad “Bad Romance” gabalas yra parašytas apie jas? Nors čia labiau retorinis klausimas, turbūt.

Desertas pabaigai.

“Viena gera draugė” suaplikavo štai į tokį darbo skelbimą:

Personal Assistant / Companion

Mid 30’s couple looking for a full time, live-in assistant to be a part of our family.
Domestic duties include: helping run errands, light house cleaning,shopping,
travel arrangements, helping with cooking, party planning & execution.
Administrative duties include: marketing, filing, billing, collections.
If interested send salary requirements, availability and photo.
Responses that do not include ALL of these items will not be considered.

Compensation: negotiable
Principals only. Recruiters, please don’t contact this job poster.
Please, no phone calls about this job!
Please do not contact job poster about other services, products or commercial interests.

Praėjus dienai rašo: “Tu buvai teisus”.

Thank you so much for your interest! May I ask, will this be the first time that you have dated a couple?
Excited to meet you,
Samantha & Brent

Gal reiktų vis tik reiktų man suaplikuot? Vis tik, party planning and execution. O kur dar išvalyto švyturio romantika. Mmm.. Nors ne, nieko nebus. Buhalterijos nemėgstu.

Over and out.

Palaikant senas geras tradicijas, fone einant kokiam nors filmui, šį kartą Moore’o “Capitalism: a love story”, mes vėl pas mus. Kad ir kokia nuomonė apie jį būtų, bet seni juodi balti amerikietiški propagandiniai filmukai valdo :)

Operacija “Išgelbėk draugą” pavyko. Laptopas keliavo pas mane maršrutu Kopenhaga - Oslas - Bergenas daniško Maximos atitikmens maišelyje (dovanotam kompui į maišelį nežiūrima) ir štai nebereikia iki 4 ryto sėdėt mokykloj. Taip, mano gyvenimas toks apgailėtinas. A kam dabar lengva.

Aš apie priklausomybę nuo interneto, jei ką.

Prieš gaunant laptopą šventėm Valentinkę. Ar tiesiog ieškojom progos prisig… pašvęst. Buvom septyniese pas vieną iš tų nedaugelio kursiokių, kurie gyvena ne barake. Kažkas gramatiškai negerai su tuo sakiniu, bet tiek to. Belaukiant prie lauko durų per pusmetrį nuo manęs nuo stogo nukrito sušalusio sniego gabalas. Kaip sakoma, gera pradžia - pusė darbo. (Off topic - filme groja dainuška apie Klivlandą, kur dainuoja “our economy is based on LeBron James”. Jei Moore’as nemeluoja, tai biškį žiauru. Ir baigiasi žodžiais “but at least we’re not Detroit”. Tas juodasis humoras). Ok, grįžtam. Po vyno labai linksmai žiūrisi bendra norvegų ir rusų įmonė “O davai susivarom olimpinėse žaidynėse” ir muzikiniai klipai. Edukacinis vakaras gavosi. Pora žmonių buvo atsilikę nuo šiuolaikinės muzikos tendencijų, tai pildėm išsilavinimo spragas. Kas su kuo susituokęs “Futbolininką Ashley Cole žinai? Jo, iš Chelsea. Tai čia jo žmona. Ne, ne to, kur neištikimas buvo. Aij, ir šitas?Nu, gali būt”. “Čia Timbaland. Prodiuseris. Visuose savo klipuose rodosi. Dainuot nemoka, todėl daug šneka. Šokt irgi nemoka, todėl tik vaiposi pastoviai”. “O čia Jay-Z žmona, ane? Šaunuolis, ne toks ir beviltiškas, pasirodo”. Ir panašiai.

Tą patį vakarą sulaukiau skambučio iš vienos veikėjos. Galvoju - nu, kažkas bus, ir nieko gero. Panašiai ir buvo. Išklausiau litanijos apie tai, kaip jai sunku rašyt tezę, kaip niekaip neranda temos (deadlainas už penkių mėnesių), klausimo “O tu tikrai nori vienas tezę rašyt? Ehm.., tikrai taip”, ir nuspėjamos pabaigos “gal gali ką patart?”. Žinoma, blin, sekmadienį, devintą vakaro, vykstant aukščiau aprašytoms linksmybėms, aš tik ir švyčiu išminties perlais. Susitarėm susitikt pirmadienį pakalbėt. (Vėl off topic - filme advokatas pasakoja, kad nežino, kas yra terminas “dead peasants insurance”, ir kodėl kompanijos jį vartoja. Kaip sakot? Google ir 10 sekundžių?). Anyway, susitikom. Pas ją temos, pasirodo, šokinėja nuo entrepreneurshipo, iki mokesčių, tada iki finansų (pirmą finansų kursą praėjo pernai ir nežinojo bei labai pyko, kad dėstytojas neaiškina, kas yra rate of return, equity, ir debt), tada prie makro. Per valandą suformulavau tris temas, kurias ji intensyviai užsirašinėjo, ir svaigo, kokios jos įdomios ir netipiškos. Žinoma, kas gali būt originaliau, nei patikrint kaip entrepreneurial activity/švietimo sistema/mokesčių sistema įtakoja BVP augimą. Paskutinėm žiniom, sumąstė rašyt apie kažkieno convergence. Niekas tiksliai nežino, ko. Norėjau nusiųst mūsų finansų reportą, bet buvau atkalbėtas. Sako, nereikia žmonių gąsdint, vis tik finansai.

Vėl off topic - Moore’as klausia kunigo, kuri sutuokė jį su žmona: “Is capitalism a sin? Yes, it is”. Tobula.

Šiuo metu bandau du naujus serialus, vienas laukia eilėj. Viskas pagal rekomendacijas. Dollhouse - seno gero Pretendento rip-off, su kiek kitokia istorija. Bet Elizos Dushku subtilios iškirptės neatstoja Ms Parker personažo. Community - super komedija. Naujas serialas, tikiuosi, neužrauks jo. Pvz., du veikėjai mokosi ispanų kalbos ir repuoja rimuodami random žodžius: “Dónde está la biblioteca , mi llamo  T-bone, la araña discoteca”, kas lietuviškai yra “kur yra biblioteka, mano vardas T-Bone, diskotekos voras”. Ir taip toliau, o pabaigoj “buenos dias” surimavo su Cameron Diaz. Dar kažkas apie ožio ūsus buvo. Can’t get better than that.

Pabaigai pora citatų. Pirma - eilinės rusės komentaras internete apie pasiekimus Vankuverio olimpiadoj. Kalba neradaguota, tik neprofesionaliai išversta.

“Mačiau žiniose mūsiškius slidininkus ir trenerę jų. Jie sako, mes nesitikim medalių, ką gausim, tas ir gerai, mes išvis norėtumėm Sočy kitoj olimpiadoj ką nors laimėt, o dabar ir top 10 bus gerai, ir tai neaišku, ar ten papulsim. Čia yra pzdc, draugai mano! Šalis juos išrinko, pasiuntė į olimpiadą. patikėjo ginti vėliavą, už medalius pažadėjo primokėt. O jie, bl, ką užimsim, tas ir bu gerai! Oxreneli, suki! (šitas neišverčiamas tiesiog :)) Žodžių trūksta! Jie bl su degančiom akim turėjo rėkt į kamerą kaip jie šiknas plėšys už Tėvynę, už vėliavos garbę! Jei neparvešiu medalio, tai dar Kanadoj nx nusišausiu iš savo biatloninio šautuvo, kad gėdos nedaryt! Sniego nėra - man px! Aš galiu kad ir per šūdą su slidėm, aš rusė, nuirkluosiu, ir visus pakeliui išspardysiu, netgi Bjorndaleną, nusišikt, kad jis vyrų įskaitoj, o aš moterų! Jei reikės, ir nuplauksiu su slidėm! O trenerė turėjo pastebėti, mol, jei maniškiai ant pjedestalo neužlips, aš jiems kojas nutraukysiu “к ебеням”, kad parolimpinėse žaidynėse jau tikras medalius parvežtų, kiaulės! Slidžių lazdas jums į užpakalius sukišiu, dar tik man bl kriuktelkit apie pirmąjį dešimtuką, sookos, pereisit ant duonos ir vandens! Jie taip turėjo mane užvest, kad aš trečią nakties žiūrėčiau tiesioginę transliaciją, bijodama nueit į tualetą, kad tik ko nors nepraleisti!!!”.

Va čia tai moteris :)

Antra citata yra iš 1917 metų JAV imigracijos įstatymo. Žmonės, kuriems buvo draudžiama įvažiuoti į šalį:

“idiots, the feeble minded, epileptics, those of “constitutional psychopatic inferiority”, drunkards, paupers, beggars, sufferers from “tuberculosis or other loathsome diseases”, polygamists, anarchists, prostitutes, labourers under contracts of those passage had been paid, and Asians”.

Mes vel pas mus.

Pats pirmas renginys, kuriam sudalyvavom grize, buvo “Taste of Norway”, a.k.a. paserkim uzsieniecius norvegisku maistu. Pagaliau paragavau banginio mesos. Mesa kaip mesa. Valgiau ir skanesniu (kiauliena, jautiena, ehm… versiena. Daugiau nevalgiau). Bet varnele uzsidejau. Kanadiete slash prancuze pokalbio metu numete fraze “my previous girlfriend used to wear”. Teko paslapcia pasitikslint pas latve, ar teisingai nugirdau. Teisingai, vis tik. Klausa astri, kaip gyvates. Pala, kazkas ne taip. Aij, jos kurcios gi. Vis tiek grazu. Vakaro paziba buvo vienos exchangu grupes pasirodymas (grupiu is viso buvo astuonios, Welcome Week namu darbai). Jie atliko daina, skirta anksciau ne karta minetai International Committee lyderei Tashai. Pirmas posmelis: “Roses are red, violets are blue, Tasha is a cock-lover, so Simon - lucky you”. Simon jos bachuras dabartinis. Toks mazas praplikes norvegas bakalauras. Pasirodymas laimejo pirma vieta. Tasha buvo komisijos pirmininke.

Turiu nauja kaimyne. Vietnamiete, mokosi Singapure. Vardu Trang. Tai dabar mano aukste gyvena kiniete, kinietis ir vietnamiete. Neisprususiems aiskinu - tai reiskia, kad virtuve bus nevaloma, purvina, ir vel gausim laiska, kad jei neissivalysim, atsiras geradeju, kurie isvalys virtuve ir atsius 800 litu saskaita. Vietnamiete uzsikviete drauges vakarienei. Vienos vardas Ray. Tiksliau, nezinau, koks jos vardas, nes ji pasake “you can call me Ray”. Pagalvojau, gal ir visai nieko ideja, reiktu sau pritaikyt - ‘I’m fed up with people mispronouncing my name, so you can call me Kay”. Kitos vardas Siska. Nezinau, kaip rasosi, bet tariasi taip. Subalansuota suprantantiems rusu kalba. Turejom Hui, dabar turim Siska. Truksta patys zinot ko i trejybe. Jei kada nors isgirsiu “you can call me Pi..”, zinosiu, kad gyvenau ne veltui.

Turejom savaites trukmes seminara apie atomine energija. Vede norvegas diedukas is CERN, kuriam yra 71 metai, ir kuris dirba prie LHC (Large Hydron Collider, lietuviskai, berods, Didysis Hadronu Greitintuvas. Skamba panasiai, kaip “Didysis sapnininkas suvaikejusioms namu seimininkems”) ir torio reaktoriu (zinau, kad jums tas nieko nesako, bet uz tai kaip protingai skamba). Nedaznai verslo mokykloj gali isgirst “skaidant urana 238 gaunam urana 235, bet gaunam ir urana 233, o tas tai jau labai radioaktyvus, o atvesint reaktoriui naudojam lydyta svina”. Aisku, priprasem pravest paskaita apie pati CERN ir LHC, kuri vadinosi “Ar CERN sunaikins pasauli”. Parode, kaip pasigamint atomine bomba, ir kaip ji veikia. Paaiskino, kodel sprogo Cernobylio atomine (is technines puses). Jei kam idomu, galiu pravest mini paskaitele apie tai, kaip ir apie tai, kaip veikia atomine bomba. Zmoniu kalba. Gal pravers, you never know. Impressive stuff. Kaip ir visas seminaras. Dar nemaciau sitoj sulioj, kad taip idemiai sektu visi paskaitas. Aisku, linksmoji dalis buvo suzinot, kai kurie studentai niekada gyvenime nera tureje fizikos pamoku. Jokiu. Absoliuciai. Gal ir ne tokia bloga ta musu svietimo sistema, kai pagalvoji. Kartais.

Laukiu valentinkes. Labai. Ne, ne del to. Tiesiog ta diena man turetu atgabent  sena latves laptopa, kadangi maniskiam reikia naujos motinos, kas yra gan branguva. Geriau BMS nebeatsigautu, sookos. Todel dabar gyvenu mokyklos labuose. Kurie dirba 24/7. Jei kam idomu, galiu pasidalint ziniomis, kaip vykdyti LANVAi nepatinkancia veikla mokyklos labuose, kur negalima instaliuot torrentu. Bet cia tik zinios, draugas pasakojo, as gi geras berniukas. Ir nepazistu as tu draugu. Linkomanija…

Buvo Deniso gimtadienis. Latvis, nezinantiems. Sestadieni. Kas reiskia, kad i pasiulymus “nu, kam dar tekilos?” Kestukas atsakinedavo “man obuoliu sulciu, prasom”. Nes i darba girti tik statybinkai vaiksto. Ir tai tik ekonomio pakilimo laikais. Tos vakaro dalies, kurioj buvau, kulminacija buvo numesta pastaba: “Va matot, tas kampelis, kur dabar snekasi. Jie negirdi musu vis tiek (sedejom aplink stala, gal 15-20 zmoniu). Labai smagu pamatyt, kaip alkoholis veikia. Vat pasake zmogus pries valanda, kad ryt skrenda i Paryziu, papasakojo, kas ir kaip. O po valandos vel tie patys klausia jo - tai tu isskrendi? O kur? I Paryziu? Kaip faina. Rytoj? Geras”. Juokemes garsiai, net diskusija apie Paryziu nutruko.

Bergeno orai. Kai Lietuvoj buvo -24, o Ruste beveik pamete plaucius pakeliui i darba, as visus erzinau, kad pas mus pagaliau padejo tirpt sniegas, nes buvo +2. Tada prasidejo liutis. Tada pradejo pustyt.Nakti pasalo. Kas buvo ryte, mazdaug isivaizduojat. Ir viskas per viena diena. Sniegas laikosi jau 6 savaites, temperatura apie -2-4 salcio. Saligatviai nenuvalyti nuo Kaledu. Taip ir gyvenam.

Pabaigai - turbut visi zinot zaidima “Suniukas”. Angliskai, pasirodo, jis vadinasi “Piggy in the middle”. Juokinga, ir tiek.

Liau.

Paskutinis irasas siais metais, susidedantis is daug miniatiuru, nes nieko tokio didelio kaip ir neivyko.

Pokalbis su viena veikeja: “if I came back home, I’d do three things - go to the beach to get tanned, put on a dress and get the brazilian done”. Matyt, kaip plunksnos broliai ir seserys sako, mano veide atsispindejo visiskas sutrikimas, nes ji nusprende pasitikslint “do you know what brazilian is?”. As, kaip visapusiskai apsiskaites eruditas, galvojau, spesiu - “nu suprantu, kad ne apie tautybe kalbi”. Matyt, pataikiau. Sako, “you know ho much it costs here? 400 krones (160 litu). It’s madness, such money for 15 minutes of work”. Palyginamuju rinkos tyrimu nedariau, tai del brangumo nuomones neturiu. Kaip ir neturiu nuomones, kodel merginai, turinciai vaikina, ta reiktu aptarinet su kitais, o ne kitom. Nurasysiu kulturiniams skirtumams. Nes tai skamba geriau, nei “high enough on the friend zone list”.

Kadangi semestras jau beveik baigesi, vyksta daug visokiu “farewell”, “let’s destroy the leftovers”, “hang around for all the remaining people” vakarieniu/pasisedejimu/pasigerimu. Pabaltijo pasisedejimas pasizymejo jau tradiciniais falo formos piparkukas (Monikos, prisiminsit turbut :)). Vis tik vakaro paziba (tiksliau, jau after-vakaro, jei taip galima issireiksti), tapo latviu kaimynas belgas. Is kaimo. Literally. Papasakojo apie idomiaja Belgijos universitetu ir gyvenimo kaime puse. Yra ir tokia, zinokit. Pvz, universitetuose egzaminus laiko po 800 zmoniu vienoj auditorijoj. Juos priziuri du zmones. Jie skaito laikrascius, kad nuobodu nebutu. You know the drill. Belgijoj labai populiarios pasto karveliu lenktynes “kas greiciau nuskris is tasko A i taska B”. Yra prizu. Dideliu. Yra investuotoju. Arabai dar neatrado sitos gyslos, bet uztenka ir japonu, kurie jo dedei sumokejo 50 000 EUR uz pasto karveli. Sake, kartais kainos siekia 100 000. Dar vyksta didziausio moliugo rinkimai. Pernykstis laimetojas svere 200 kg. Vis tik zmogu nuvylem, kad su Cernobylio augintiniais joks belgas nepasivarzys. Taip pat vyksta kazkas panasaus i pauksciuku ciulbejimo varzybas, kuriose skaiciuojama, kiek kartu per minute jie isciulbes tam tikra motyva. A kam dabar lengva.

Paskutines vakarienes, kadangi vyko is esmes toj pacioj kompanijoj, pasizymejo kinieciu, 4 menesius nesekmingai bandanciu suviliot vokiete, ypac pasigerus. a) Ji - you look red like a cherry. Jis - do you like cherries? b) Jis - I am going to pack my things before leaving, so I will see you later tonight and tomorrow (pokalbis vyksta apie vidurnakti). Ji - you will see me tomorrow. Jis - you don’t need to lock your room for the night, you know. Teko trumpam uzeit i jo kambari kompu pasinaudot visu linksmybiu metu. Buvo atidarytas google su searchu “how to attract women”. Blogi patarimai, matyt, buvo.

Kazkuria diena, apie vidurnakti (nera logikos sitoj frazej, zinau) uzeinu i virtuve. Ziuriu, kazkas, susistumes du suolus, miega. Pasirodo, italas, kurio virtuvej vyko tusas, nusprende, kad mano virtuve tinkamesne issimiegojimui pries egza, nei jo kambarys, salia kurio vyko tusas tuo metu. Kadangi po to tusas persikele prie musu virtuves, o jis atsisake grizt i savo kambari, ir buvo labai pasipiktines, kad jam neleidzia issimiegot, logikos nerasit ir cia.

Dar siek tiek ispudziu is McDonald’s. Kiekvienas save gerbiantis ir save pervertinantis girtas norvegas paauglys privalo and super slidziu nuo ispiltos kolos, fantos ir kitu panasiu skysciu misinio grindu, atiduoti pagarba Michael Jackson ir pabandyti atlikti moonwalking. Beveik kiekvienas savo pasirodyma baigia guledamas ant grindu. Improvizuoja, sakyciau. Arba choreografija tobulina So You Think You can Dance prisiziureje, niekad negali zinot. Taip pat jis privalo irodineti, kad viskas yra gerai, kad nors ir pries 10 minuciu uzsidarem, o jis jau seniai nieko nevalgo, jis dar penkias minutes pasedes, o gal ka nors dar ir sulauzys. Sventes juk. Isvedamas uzsukta ranka ir bandydamas neverkti supranta, jog klydo. Moralas - nesiuntinek turku ir afganu McDonald’s darbuotoju, kur pats nenori eiti. Karta kvietem apsauga, nes nenorejo moket uz sulauzyta kede, ir dar bande vadovui i snuki duot. Tai kazkoks klientas, salia sedejes, pats soko jam atgal duot. Linksma :) Randam ivairiu daiktu - skeciu, banko korteliu, piniginiu, pinigu. Vakar radau pora moterisku roziniu bateliu. Gal kas nors pasipirso ir ant ranku isnese, nezinau. Bet vienai kolegei tiko. 

Mano profkej, NHH, kovo menesi, koncertuos…. ne, ne pusbroliai Aliukai. O toks veikejas, pseudonimu 50 Cent ir jo kale..eee… kolega G-Unit. Bilieto kaina - 200 litu. Tik Norvegijoj tokie bajeriai buna. Cia jums ne KIZ turas po vidurines mokyklas. Siuo metu ketinanciu eiti yra 1500. Sale talpina 800. Nueiciau paziuret mustyniu, bet brangus malonumas, vis tik. You can find me in da Klubben…

Du rimti klausimai:

Pirmas. Sugedo kompo ekranas. Kas atsitiko, nzn. Ryte ijungiu kompa, lyg ir viskas burzgia, o ekranas juodas. Gal kas galit uzmest aki, arba zinot tokiu zmoniu?

Antras. Kas priims Vilniuj pernakvot antradieni ir gal treciadieni? Ir kas vaziuoja i Kauna 23 arba 24 diena, ir turi vietos masinoj man ir mano lagaminui?

Gavosi trys, bet as ir matematika is trecio karto Rygoj islaikiau. Ir ekonometrika, jei jau taip. Bet statistika is antro.

Pabaigai - anekdotas suprantantiems rusu kalbos subtilybes. Atsiuncia Vakarai kruva snipu i SSRS Saltojo karo metu. Tie grizta, ir sako - zinot, viskas pas juos kitaip. Net fiziologija kita. Kaip tai? Nu matot, girdziu, kalbasi dviese, ir vienas sako - klausyk, uzsidek tu ta kepure nx, nes ausys nusals.

Kito iraso laukit sausio pabaigoj kazkur.

Su sventem. Palinkesiu, kad nenusaltu ausys.

Mes vėl pas mus.

Visiems, klausinėjantiems kur dingo blogas, kodėl aš taip apsileidau, ir kada baigsis krizė - nežinau. Čia dėl krizės. O dėl blogo - buvo krūva assignmentų, deadlainų mėnesis, po to prasidėjo egzai. Be to, blogą paprastai rašydavau sekmadieniais, o po šeštadienio nakties darbų sekmadienis man yra žlugusi ir absoliučiai neproduktyvi diena. Be to, nelabai ir yra apie ką rašyt. Bet, fone einant „Jennifer‘s body” su Megan Fox ir Amanda Seyfried („Wear something cute was very specific in Jennifer‘s language. I couldn‘t look like a total zero, but couldn‘t outstage her either. I could expose my stomach, but never my cleavage. Tits were her trademark”), bandau atsigriebt.

Berods taip ir liko nepaminėtas vienas didelis renginys - Baltic Dinner. Suvienijom pajėgas su latviais ir prišėrėm visus balta mišraine, bulviniais blynais, latvių žirniais, tinginiu, lietuviškais ir latviškais saldainiais, ir panašiu gėriu. Dar paruošėm prezentaciją apie Lietuvą ir Latviją. Juokingą, aišku. Estus praleidom, who cares about small people. Tik paminėjom, kad Skype išrado. Prezentacijos vinis, esmė, ir pagrindinė mintis buvo išreikšta nuotraukoje, kurioje automobilis puikavosi užrašas „I don‘t need sex. Government fucks me every day”. Trumpai tariant, visiems patiko. Maistas irgi.

McDonaldas. God, I hate them. Ir ne dėl to, kad nebegalima burgerių namo neštis. Nors šitas sucks. Ir netgi ne dėl to, kad už du mėnesius pervedė tik 700 NOK algos. Kitaip sakant, už 8 išdirbtas dienas sumokėjo tik už vieną. Kiek pavyko išsiaiškint, pirmos trys dienos, kai dar neturėjau savo darbuotojo numerio, kurį suvedu į pultą ateidamas ir išeidamas, neįvestos į sistemą. Kitaip sakant, kažkas kažkur pametė popierius. O visas spalis buvo pervestas kitam žmogui. Nes ką daugiau gali reikšti, kai manageris pusę minutės žiūri į išklotinę kompe ir murma po nosim „so your code is 333, not 303…”. Shit happens. Bet labiausiai dėl to, kad jie sukniso visą dienos ritmą man. Nebegaliu užmigt anksčiau nei 4-5h ryto. Keliuosi paprastai apie 13h. Paprastai. Šiandien atsikėliau 16.48. Taip ir gyvenam.

Buvau susirgęs. Ne, kriuksėt nepradėjau. Ūmi angina kažkokia. Temperatūra virš 39 ir kitos linksmybės. Nuėjau pas gydytoją. Sako, siuntimą turi? Sakau, ne, bet didelė temperatūra, blah blah, reikia antibiotikų. Sako, einam. Seku iš paskos, suimu duris palaikyt, kad jis praeitų, o jis „just don‘t touch anything!”. Mini laboratorija gan įspūdingai atrodo, lyginant su tuo, ką paskutinį kartą mačiau Lietuvos poliklinikose. Sako, sėsk čia, tik neliesk nieko. Kokie simptomai? Sakau, taip ir taip. Sako, sounds like swine flu symptoms. Sakau, yeah, but they also sound like all generic flu symptoms, išskyrus patinusias glandas (Housas manim didžiuotųsi). Paėmė kraujo, apžiūrėjo gerklę, sako, palauk priimamajam 5min. Tik nieko neliesk! Laukiau 25min. Nzn, gal dezinfekciniam duše jis maudėsi. Žiūriu, ant staliuko žurnalai kažkokie apie automobilius. Jau norėjau imt paskaityt, bet neišdrįsau. Juk nieko liest negalima. Pagaliau pasikvietė vėl. Sako, you might have a swine flu, you might not. I don‘t know. Try some penicilin, if it doesn‘t work in 72 hours, come back. Will you pay by card or cash? Card? Then transfer the money soon, cause we need them. Vat tokia vat sveikatos sistema trolių krašte.

Dalyvavom Statoilo konkurse, kur reikėjo padaryt projektą apie 2050 energetikos realijas. Blin, kaip lievai skamba. Oficialiai vadinosi „Energy Mix in 2050″. Kadangi bedarant pavažiavo stogai, nusprendėm executive summary padaryt linksmą. Rašėm apie elektrinius automobilius ir naujas baterijų technologijas. Summary pateikiu jūsų teismui. Movie trailer style.

“It was a war. A war, that lasted for ages. A war between Human Race and Climate Change. The fight was tough. Climate Change had almighty warriors: twins Sectors, named Power Generation and Industrial Process, Brotherhood of Transport Emissions, Deforestation, and many others. Human Race was not a weakling either. Tradable Pollution Quotas Society, Gang of Renewables, and SeeSeeEs were truly elite soldiers. However, Climate Change was slowly but steadily winning one battle after another. Human Race had one chance, and that chance was to fight back. Some people did not take it seriously, blinded by their ignorance. But some of them were afraid. Afraid, for themselves and future generations. Afraid, that Human Race will lose its world. But they had a hope. It was the Book of Prophecies. Each Prophecy was telling that in need, new generations of warriors will begat, one for each of the Climate Change favorites. This saga is about one of them, the Electric Car.

The Prophecy was telling that a hero Electric Car will rise, venturing into the unknown, leaving behind the world that did not understand him. For one reason, one aim - to destroy the Brotherhood of Transport Emissions. He will climb the highest mountains, he will cross the deepest rivers, just to get to the Land of Rainy Bergen and ask the advice from the wise people of the secret NHH lodge. He will have to crack the Petrol Code - one of the main weapons of Climate Change. Only then he will find out the way to beat his archrival. A hero will have to pass three tests - battery technology, infrastructure, and green energy. He will need help. He will get it. He will go to two sisters, Government the Smart and Corporation the Mighty. He will ask different things from them. He will ask for the favor that only Government the Smart can provide - Standards, Tax Incentives, and other items from the Arsenal of Policies. Corporation the Mighty will be asked to train her Army of Stations to master two special weapons - Battery Swapper or Fastcharger. The whole Human Race will have to believe in the Electric Car, and follow his suggested path. Only then they will have a chance to withstand the war.

In the world, where survival of the world depends on the creative ability of the few, greatness must be recognized. Will Government the Smart open her Arsenal of Policies? Will Army of Stations master the Battery Swapper or Fastcharger? Will the Human Race and Electric Car prevail? Nothing could ever prepare you to what awaits you at the end of this saga.

This fall, from the creators of Deforest Slump, Glacier Redemption, and Decarbonator…

Starring Waste Pit and Crudelina Oilie…

If you have a hunger for adventure…

If you have an appetite for a thrill…

Get ready to be served.

“Electric Car and the Petrol Code”.

In cinemas since November 1st.

Šūdą mes laimėjom, bet bent buvo linksma.

Grįžtu gruodžio 22d., išskrendu atgal sausio 7 d. Bastysiuos tarp Vilniaus ir Kauno, tai jei kas pageidautumėt susitikt pablevyzgot, duokit žinot, kad būtų galima pasiplanuot. Tikiuosi, jog iki grįžimo dar vienas blogo įrašas bus, bet nieko garantuot negaliu.

Pabaigai - pažiūrėkit šitą, jei dar neišėmė http://www.youtube.com/watch?v=5Gp99jXQNyg.

Taigi, fone einant Star Trekui, rašomas naujas kronikų skyrius. Star Treką verta pažiūrėt vien dėl rusų kilmės veikėjo. Jomajo.

Pradėsiu nuo svarbiausio. Gavau darbą. Oficialų. Esu garsios ir nelabai garbingos McDonald‘s šeimos narys. Ačiū, ačiū, kam tos gėlės. Pradėjau prieš mėnesį. Plaunu grindis, valau stalus, pakuoju bulvytes kurias pardavejai duoda girtiems norvegams, and stuff like that. Dirbu šeštadienio naktim nuo vidurnakčio iki maždaug 4.30 (užsidarom 4h ryto, bet dar reikia iškuopt viską). Kol kas tik kartą per savaitę, bet jei viskas bus gerai, turėčiau gauti daugiau darbo. Vakar jau dirbu prie kasos šiek tiek. Šeštadienio naktis yra įtempčiausias savaitės metas. Ypač nuo 2h iki 3.30. Durdomas. Bet lyg ir susitvarkau. Pirmą dieną stabdžiau, kaip ir priklauso, bet buvo geriau, nei tikėjausi. Kiek supratau, kiti irgi tikėjosi, kad bus blogiau. Bet dabar jau normaliai. Lieviausia dalis yra grįžti namo. Išeinu apie 4.30, o autikai sekmadienį pradeda važiuot tik 6-6.30. Pėsčiom namo užtrunka 50min, dviračiu nepilnas pusvalandis. Pusę laiko į kalną. Bet kam dabar lengva. Semadienis visiškai žlugęs, kadangi užmiegu tik prieš šešias, o atsikeliu 12-13h. Ir po to vėl nulūžtu vakarop. Bet bent burgerių už dyką namo parsinešt galima.

Teko sudalyvaut tokioj konferencijoj mokykloj. Tema - naftos istorija ir jos reikšmė pasaulio ir Norvegijos ekonomikai. Ar kažkas tokio. Buvo trys speakeriai. Vienas iš jų buvęs Norvegijos ministras. Kelis kartus. Taip jau toj politikoj būna. Tai va, bičas 45min kalbėjo maždaug taip: “taip, reikia pripažinti, mums pasisekė, kad radom naftos. Bet ką mes po to padarėm… Daug gerų dalykų. Ir tas sumanymas, kad naftos gavybą 3 būdais. Taigi čia labai gudru. Net genialu, sakyčiau. O tas oil fundas, kur AŠ sugalvojau, kai buvau ministras, ir padarėm. Išvis, manau po 20 metų jį pripažins reikšmingesniu įvykiu, nei pats naftos suradimas. Nes ten labai protingai sugalvota viskas”. Tobula konferencijos pabaiga buvo organizatorių klausimai speakeriams. Organizavo vietiniai studentai. Pirmas klausimas - o kaip jūs manote, ar JAV Irake dabar sėdi dėl naftos? Bent dvi eilės atsisuko į mane, kai žvengt pradėjau. Vat tokie va mūsų norvegai.

Per vieno dalyko paskaitas nagrinėjam StatoilHydro mergerį. Labai jau ten slidu, mergeris ar acquisitionas. Jau norėjau rašyt, kaip ten linksma ir įdomu viskas, ir kai paklausi “tai jie padarė tą, aną, trečią, ketvirtą, ir vis dar tai vadinas mergeriu?” o dėstytoja sako “oh, you’re too cynical”, bet prieš kelias dienas gavom “HANDLING SENSITIVE CASE INFORMATION” dokumentėlį tokį, kur paskutiniai du punktai yra “take care when you have the case materials in your possession that it is not easily accessible to others, do not leave it lying on a desk or in a study area” ir “when you have completed use of the case materials, destroy it by burning or maculating”, tai kažkaip pagalvojau, gal apsieisit. Bet pastraipa susidarė vis tiek :)

Šiam kartui tiek. Lūžtu tiesiog. Dirbau vakar :)

Kas nematė - http://www.youtube.com/watch?v=GXilRoCHvWQ. Nuotaiką pakels :)

 Aij, vos nepamiršau. Punchline. McDonalde uždirbu 68 litus už valandą.